Vestuvių tostai, žodžiai
Prieš išvykstant (prie stalo)
Vestuvių maršas išlydės iš kiemo.
Netyčia ašarą nubrauk mama.
O Tau Vardas (jaunikio) gyvent reikės ne valandą, ne dieną.
Gyvenimą reikės gyvent drauge.
Bus visko: skausmo, ašarų ir džiaugsmo.
Ne kartą gal ir apsiniauks dangus.
Bet jei mokėsit meilę Jūs išsaugot.
Jei ir varge vis būsite kartu.
Tada tikrai gyvensite laimingai.
Jokie sunkumai Jums nebaisūs bus.
Todėl šampanas lai putoja
Už kelią Jūs laimingą
Į santuokos namus.
Už Jūs jaunystę gražią,
Už vasaras žalias,
Už kelią tiesų, kuris į ateitį nuves.
Už Jaunųjų laimę pakelkime taures,
Už kelią, kad nedulkėtų,
Ir Jaunuosius, kad viens kitą karštai mylėtų.
Atsisveikinimas (jaunojo) su tėvais
Šiandien ta diena, kurią atsisveikini su nerūpestinga jaunyste ir pasitiksi pilną šeimyninį gyvenimą. Jis nebus toks šviesus ir lengvutis, kaip krintantis rudens lapas, nei kvapnus ir žalias, kaip pavasario laukas.
Nors akimirkai šią dieną stabtelėk ant savo vaikystės ir jaunystės slenksčių kryžkelės. Kaip greit prabėgo laikas. Rodos visai neseniai basom kojytėm bėgai paskui margą drugelį, savo mažom rankytėm norėjai prisiliest prie margaspalvės vaivorykštės. Ir štai šiandien Tu jau suaugęs, savarankiškas stovi ant naujo gyvenimo slenksčio.
Nusilenk savo Tėveliams, pabučiuok jų švelnias pavargusias rankas, ir tegul Tėvelių rankų švelnumas padės Jums sunkią gyvenimo akimirką.
Mama, rodos neseniai Jūs buvote jauna, o Vardas (jaunojo) mažytis. Atėjo laikas, brangūs Tėveliai, išleisti sūnų į didį kelią.
Iš Jūsų Jis gavo gyvenimo džiaugsmą,
Atėjus pasaulin per motinos skausmą.
Šiandien su jauna mergele žiedais apsikeis.
Į Jūsų namus martelė pareis.
Mieli Tėveliai,
Tad laimink, Motule, tu savo sūnelį
Laimongo linkėk jam gyvenimo kelio
Pavargusiom rankom Tu jį apkabinki
Ir savąją širdį tuokart nuraminki.
Palaimink ir Tu, o gerasai Tėveli,
Linkėk jam daug laimės ir džiaugsmo be galo
Mylėti viens kitą ir gimtąjį namą.
Pas Jaunąją išvykstant
Attėjo laikas, brangūs Tėveliai,
Išleisti dukrą į didį kelią.
Ją išauginot kaip gražią gėlę,
Netrūksta jai mokslo, netrūksta jai grožio.
Iš Jūsų ji gavo gyvenimo džiaugsmą,
Atėjus pasaulin per motinos skausmą.
Šiandien su šiuo vyru žiedais apsikeis
Ir pavardę Jūsų į Jojo pakeis.
Prieš išvykstant norisi visiems matant ir girdint Jūsų paprašyti, kad nesulaužytumėt priesaikos. Prisiekite vaikystės medžiams, kloniams ir upeliams, jog eisite gyvenimo keliu teisingai, nesidairydami klystkelių, jog Jūsų sielos veidrodžiai bus švarūs. To laukia iš Jūsų dar negimę vaikai, to tiki brangūs tėveliai, Jūsų draugai.
Šią priesaiką įamžinti vyksime į bažnyčią ir/ar santuokos rūmus, kur Jūsų jauną šeimą įformins, kaip naują moralę, jaunosios kartos kūrėją ir augintoją.
Sveikinimas Jauniesiems
Sveiki gyvi visi čia susirinkę, jauni tiesūs ir seni sulinkę, ant vestuvių vaišių, kumpių, dešrų ir ragaišių. Pasitikote Jaunuosius iš santuokos rūmų grįžusius, santarvėj ir meilėj gyvent pasiryžusius.
Mes ilgai keliavome, pavargome ir nusikamavome, o Jūs visi kantriai laukėte, akių nuo kelio neatitraukėte. Tad dabar gražiai pasėdėsime, už Jaunuosius taures pakilosime, vestuvių dainas padainuosime, šokius šoksime.
Taigi prieš pradedant šią puotą, Jaunieji, leiskite pakelti tostą:
Už margą raštą, ilgą kraičio juostą.
Tagul jinai lelijom, tulpėm išrašyta,
Lyg saulės kelias veda Jus į laimės rytą.
Už Jus Jaunosios ir Jaunojo vardai,
Kad meilė gėlėm žydėtų
Po Nemuno Neries dangum žvaigždėtu.
Už Jūsų šviesų kelią, platų mostą,
Jaunieji leiskite pakelti meilės tostą.
Tostas
Kad niekada nebūtų ašarų karčių
Nebūtų lūpų sučiauptų iš skausmo
Te klesti Jūsų šeimoje
Didysis žmogiškumo jausmas.
Tostas
Šiandien mus pakvietė į šventę dviejų žmonių meilė.
Meilė gimdo miestus ir kaimus. Meilė dalina moteris į laimingas ir nelaimingas. Meilė pakviečia jas būti žmonomis ir motinomis. Ir ji ateina. Ateina į šventę. Kai pats brangiausias žmogus pasako žodžius „Aš muliu Tave“.
Šiandien didelė šventė žinoti, kad iš visų tavo kelių, iš visų rudens vakarų, iš visų tavo džiaugsmo ir liūdesio akimirkų laukia Tavo žmogus.
Brangūs svečiai, palinkėkime, kad ši diena, kai mūsų jaunieji pasidalijo dalia, džiaugsmu ir likimu, būtų Jiems didelės meilės pradžia.
Tostas už Tėvus
Brangios mamytės, brangūs tėveliai,
Nuo šiandien prie Jūsų stalo paliko po vieną kėdę. Susėdę pietų ar vakarienės, prisiminę vaikus susigraudinsite. Bet visada prisiminkite, kad kažkur gyvena du jauni, laimingi žmonės, o jų širdyse plaka dalelė Jūsų širdžių.
Tad pakelkim taures už Tėvus.
Tostas jauniesiems ir tėvams
Priglaudę lizde kaip mažus paukščiukus,
Augina Tėveliai savuosiu vaikus,
O dienos tos bėga į priekį vis skuba,
Jau dešimtį kartų gamta keičia rūba.
Paukšteliams sparnai sustiprėjo išaugo.
Tėvelių paukšteliai jau ieškosi draugo.
Taip buvo tėvams ir vaikams jų taip bus.
Gyventi, mylėti juk gimsta žmogus.
Ir taip nejučia priartėja diena,
Kai tėtis, mama su duona druska
Sutinka sau žentą ir dukrą jaunutę
Ir linki vaikams visad santarvėj būti.
Daug laimės ir saulės, šviesios ateities
Šiandieną jauniesiems sveteliai linkės,
Bet pokylis baigsis, svečiai išvažiuos,
Vieni liks jaunieji savuosios keliuos.
Gal audros užslinks, o gal skersvėjai pūs,
Kad meilė neblėstų, kad būtų taika,
Globos kaip kadaise tėvų juos ranka.
Patars ir priglaus, sutiks palydės,
Tik metai vis bėgs ir į priekį skubės.